Gebėjimas panirti į tam tikrą sritį, kaupti specializuotas žinias, analizuoti ir gilintis – tai tas autizmo bruožas, kuris regimas tarytum atsvara visų tų sunkumų, kokius patiria autistiškas žmogus – galimybė įsiprasminti visuomenėje per tiriamąjį darbą. Čia toks tariamas autizmo idealas.
Kai vaikas ima vardinti Saturno palydovus ar pyškinti drugelių lotyniškus vardus – tėvų akyse įsižiebia viltis „būsimasis mokslininkas“…
Bet kitas nuostabus vaikas ima ir vietoje perspektyvaus žvaigždėlapių tyrinėjimo pasirenka būti sagų ekspertu… Arba etikečių… Nugraužtų pieštukų, pliušinių meškučių, plastikinių pakuočių – atrodo, nėra objekto, kuris negalėtų pasiglemžti autistiško žmogaus ir sužavėti jį iki širdies gelmių. Ir vėl mes, tėvai, patiriam tą skriaudą „mano vaikas nebus daktaras“…
Iš tikro, intensyvų domėjimąsi kokia nors konkrečia sritimi išgyvena bene visi vaikai. Apsėdimas dinozaurais, automobiliais, piešimu, vienaragiais ar kokia nors pasakų serija vaikus ištinka tarp pirmų-trečių gyvenimo metų ir baigiasi pradėjus eiti į mokyklą.
Nesiimu daryti prielaidų, ar mokykla „atmuša“ potraukį panirti į anksčiau taip dominusį objektą, ar tai tiesiog „išaugama“. Kadangi tas „manijų“ ir „apsėdimų“ metas atsiranda be ryškesnio išorinio paskatinimo, dingti jis irgi galėtų natūraliai, tiesa? Taip neurotipinis žmogus gauna progą paskirstyti savo dėmesį tarp daugelio mokomųjų dalykų.
Autistiški vaikai (dažniausiai) gebėjimo pasinerti į vieną objektą nepraranda, jis auga ir stiprėja, bet objektai gali keistis arba jų gali būti keli. Ir, kaip minėjau, jie gali būti įspūdingi ir atrodantys pranašaujantys aukštus akademinius pasiekimus, bet taip pat ir visiškai nenaudingi beigi absurdiški.
Abu atvejai – lygiaverčiai ir mažai ką sakantys apie vaiko perspektyvas.
Kad ir kokios daug žadančios atrodytų vaiko kaupiamos žinios, susijusios su mokslu, ateityje jis gali pasirinkti visiškai kitokį kelią, pakeisti domėjimosi objektą iš Mendelejevo lentelės į, sakykime, domino, ir netapti chemiku. Kita vertus, koks keistas ir niekur nepritaikomas bebūtų ypatingasis objektas, kiekvienas intensyvaus domėjimosi kažkuo procesas atneša lygiai tą pačią naudą.
Pirma nauda yra lavinamoji – įdėmiai stebėdamas itin rūpinčius daiktus arba reiškinius, vaikas mokosi atpažinti jų savybes, sekti dėsningumus, tiria, pažįsta, mokosi. Tokios veiklos metu jo dėmesio koncentracija yra itin aukšta, tai yra puiki smegenų mankšta ir turiningas laikas.
Kita nauda yra malonumas. Tai yra ne šiaip malonumas, tai yra laimė grynuoju savo pavidalu!
Todėl stengiamės gerbti vaiko domėjimosi sritis, kokios keistos ir nenaudingos jos beatrodytų, ir suteikti jam galimybę jose reikštis. Išimtis yra pavojingos ar kenksmingos veiklos, nuo kurių būtina nukreipti ar jas riboti. Bet visa, kas vaikui nekenkia, ir teikia jam tą ypatingąjį malonumą, tebūna jam prieinama.
Tai nėra privilegija, tai – teisė, poreikis, kurį būtina tenkinti. Suteikdami vaikui galimybę mėgautis jam ypatingai rūpinčiu dalyku, stipriname jo nervų sistemą, vidinės laimės pamatus. Turime jam tai suteikti iš egoizmo – vardan savo ramesnių naktų, retesnių emocinių protrūkių ir lengvesnių derybų visais klausimais.
Ar dėl to nenukentės kitos veiklos? Nenukentės, jeigu ugdytojai nustato aiškias taisykles, suprantamai jas ištransliuoja bei sukuria tokią dienos rutiną, kurioje telpa visos būtinos veiklos ir laisvas, nevaržomai vaiko naudojamas laikas, kurį, tikėtina, jis norės paskirti savo išskirtinio susidomėjimo objektui.
Kartais tėvai naudoja tą itin rūpimą sritį kaip būdą sudominti kitais dalykais (pvz, mylimas personažas ant dantų šepetėlio gali įvilioti į vonią), tačiau svarbu atminti, jog tai yra vaiko ramybės, pasitenkinimo, malonumo šaltinis, ir jeigu labai dažnai jis bus naudojamas kaip jaukas, tiesiog jis to malonumo nebeteiks, o kol atsiras kitas lygiavertis objektas, vaikas gali patirti daugiau nerimo, dažniau būti prastos nuotaikos ir mažiau patirti laimės.
Ir būtų pravartu NEnaudoti ypatingo susidomėjimo objekto vietoje apdovanojimo. Nes šie dalykai autistams yra pernelyg svarbūs, kad jais būtų galima prekiauti.
Ne visi didžiulės koncentracijos pasišventimai kokios nors srities tyrinėjimams veda Nobelio premijos link, bet visi jie susiję su dideliais teigiamais išgyvenimais ir yra būtini vaikų tobulėjimui. Ir tėvelių. Jūs žinote, kas yra „Power Surge“? O aš žinau. ?
