Dalykai, atrodantys keisti ir nepriimtini, gali būti stebuklingi ir žavintys, jeigu į juos pažvelgiame pro kitą prizmę. ? Taigi, ar žinojote, kad visų taip mylimas Kalėdų senelis yra autistas? Tik pažiūrėkite į šiuos požymius, juk tai – akivaizdu!
1. Mėgsta rikiuoti savo elnius ir kartoja jų vardus ta pačia eilės tvarka;
2. Kasdien vilki tuos pačius (ar tokius pat, labai panašius) drabužius;
3. Maisto racionas ribotas: tik sausainiai ir pienas;
4. Kiekvienais metais kartoja tą pačią rutiną;
5. Vengia socialinės sąveikos ir dirba naktį, kai visi miega;
6. Nuolat tikrina savo sąrašą;
7. Mėgsta bendrauti su mažesniais nei jis pats;
8. Pasaulį mato juodai/baltai (vaikučiai arba buvo geri, arba blogi – jokių tarpinių gradacijų);
9. Mėgsta įsisprausti kur nors (pvz, kaminą);
10. Nenutuokia, kad visuomenėje nėra priimtina įsibrauti naktimis į žmonių namus;
11. Dirba kiaurus metus vardan vienos nakties;
12. Kelia susižavėjimą ir nuostabą, kaip jam visa tai pavyko!
Šis memas keliauja po internetą ne pirmą sezoną, ir man yra tekę matyti įvairių reakcijų į jį. Šio pokšto taikinyje yra ne autizmas ir ne Kalėdų senelis, o autizmo apibrėžimo klišės ir nekaltų keistybių sureikšminimas, tad laikau jį labai normaliai pavykusiu, juokingu ir šventišku. Sklandžios prieškalėdinės karštinės!?