Ką daryti, jei įtariate, kad vaikui – autizmas?

Ką daryti, jei įtariate, kad vaikui yra autizmas?

1. PASIRŪPINKITE SAVO PSICHOLOGINE SVEIKATA. Taip taip, nepulkite ieškoti stebuklingų būdų išgelbėti vaiko, o gelbėkite save. Čia – kaip lėktuve avarinėje situacijoje: pirmiausia deguonies kaukę užsideda suaugęs, po to – uždeda vaikui. Stipriausia gelbstinti priemonė yra suvokimas, kad jūsų vaikas yra toks, koks buvo ir anksčiau. Jis neserga, jam priešaky – gražus gyvenimas, jo laimės niekas nepavogs. Ir Jūsų laimės niekas nepavogs, nors gali tekti kovoti dėl savo vaiko kiek dažniau nei daugeliui. Jums teks daug sužinoti ir išmokti, ir ugdyti atžalą kiek kitaip nei buvote nusiteikę.

Nusiraminimo ir savipagalbos etape nuoširdžiai rekomenduoju pasidomėti suaugusiais autistais ir jų naratyvu. Pas juos nuves grotažymė #ActuallyAutistic, taip pat yra uždarų grupių, kur dalyvauja autistiški suaugę bei autizmą pozityviai priimantys neurotipiški autistus auginantys tėvai, Quora temose apie autizmą beveik visuomet aktyviai dalyvauja patys autistai. Ir tai nėra vien Aspergerio sindromą turintieji „nepastebimojo“ autizmo paliesti žmonės, internete gausu nekalbančiųjų autistų parašytų tekstų. Visa ta informacija leis geriau suprasti, kokia ateitis laukia Jūsų šeimos ir Jūsų vaiko, susikurti strategiją, kaip įveikti negalios keliamus sunkumus, ir – taip – atrasti ir pažinti gražiąją autizmo pusę, t. y. – savo vaiką, pažinti ir ugdyti kitokią asmenybę. Tai yra iššūkis – įkvepiantis, išskirtinis iššūkis. Ir, taip, visada bus tų dienų, kai norėsis daužyti galvą į sieną, bet jų neurotipinių vaikų tėveliams, mano pastebėjimu, irgi neretai nutinka, tad ne tokie jau mes išskirtiniai, nesusireikšminkim.

2. IMKITĖS UGDYTI SAVO VAIKĄ.
Tai darėte ir iki šiol, bet, panašu, reikės didesnių pastangų ar ne vien tėvų pajėgų. Priklausomai nuo to, kokios sritys Jums kelia didžiausią nerimą (kalba, motorika, jausmų išraiška ir pan.), konsultuokitės su logopedais, ergoterapeutais, psichologais. Vieni Jums pasakys aukso vertės dalykų, kiti, galbūt, nesupras Jūsų vaiko, o gal ir Jūsų… Bendraudami su žmonėmis, kurie dirba su kitokiais vaikais, daugiau sužinosite, galėsite imtis intensyviau mokyti vaiką namie arba – jeigu turite galimybę – privačiai veskite į užsiėmimus. Renkantis specialistą, kuris dirbs su vaiku, pravartu atminti tokią taisyklę: su autistišku vaiku priimtinas tik toks elgesys, koks yra priimtinas ir su neurotipiniu vaiku. Jokių išlygų „jo paties labui“ būti neturėtų. Lietuvoje tikrai yra žmonių, kurie geba dirbti su austistiškais vaikais, nepažeisdami jų orumo. Linkiu su jais susipažinti ir kartu džiaugtis vaiko pasiekimais.

3. SIEKITE OFICIALIOS DIAGNOZĖS.
Šeimos gydytojo teiraukitės siuntimo į Vaiko raidos centrą, ten kreipkitės konsultacijos, ir, jeigu bus reikalinga, būsite nukreipti dviejų-trijų savaičių ištyrimui (laukti eilėje gali tekti keletą mėnesių).

Viena vertus, ankstyvosios reabilitacijos skyrius yra liūdna vieta, kur gausite daug koncentruotos informacijos apie tai, ko Jūsų vaikas NEdaro, kiek jis atsilieka, ir ne visuomet ji bus pateikta delikačiai tausojant Jūsų psichiką (jeigu kas, grįžkit prie 1 punkto periodiškai).

Kita vertus, ten dirba visas spiečius kompetentingų, darbščių, kūrybingų ir mylinčių vaikus, mokančių juos atrakinti ir atskleisti, specialistų. Deja, jų globoje teišbūsite 2-3 savaites, bet per jas sužinosite daug naujo, kils minčių, ką dar galėtumėte įtraukti į dienotvarkę.

Diagnozė tiems, kas paverkė vien nuo minties, kad gal vaikui kas nors negerai, suteiks progą dar pasisieloti, kadangi ten bus vėlgi koncentruotai, raštu, išdėstyta viskas, ko atžala dar neišmoko, nors visi neurotipiniai kolegos seniausiai tai įvaldę. Bet ji nėra skirta tėvų širdžių draskymui į skutelius, tai yra dokumentas, kurio dėka galėsite kreiptis dėl neįgalumo. Tai yra pinigai.

Psichologiškai pripažinti vaiko neįgalumą nėra lengva, bet jeigu Jūsų biudžetui 100€ ką nors reiškia – nedvejokite ir tvarkykitės popierius, nes investuosite į vaiko terapijas ir priemones kur kas daugiau.

Taip pat diagnozė leis PPT (psichologinei pedagoginei tarnybai) greičiau įvertinti vaiko specialiuosius poreikius ir parengti rekomendacijas ugdymo įstaigai.

4. BENDRADARBIAUKITE SU UGDYMO ĮSTAIGA.
Šio punkto įgyvendinimas smarkiai priklauso ir nuo Jūsų, ir nuo įstaigos… Neurotipiniams vaikams nelengva adaptuotis jose, o žmogui, kuriam apskritai net menki nenuspėjami dalykai kelia daug įtampos, būti jose yra dar sudėtingiau. Bet bandyti verta. Atminkite, kad PPT rekomendacijos privalo būti vykdomos, mokymo institucija privalo užtikrinti vaikui ugdymo galimybę. Tai – ne privilegija, o teisė. Jūs nieko neprašote, Jūsų šeimai tai teisėtai priklauso.

Ir pabaigai dalinuosi atviru laišku, kurį tiesiog VERTA perskaityti, ypač kai esate šio kelio pradžioje…

 

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *