10 „Autizmo intervencijų“ šeimoms, priimančioms neuroįvairovės paradigmą

Balandžio mėnesį iš tiesų daugiau kalbėta apie autizmą, iškylančias problemas ir trūkstamus resursus, ankstyvąją diagnostiką bei jos svarbą ir intervencijas, intervencijas, intervencijas.

Pagalbą autistiškiems vaikams įsivaizduojame kaip didžiulį sudėtingą organizuotų veiklų kompleksą, nenutrūkstamai tiksintį 7/24 mechanizmą, kur kiekviena minutė produktyvios veiklos yra aukso vertės, o pusvalandis priešais televizorių – išbrauktas iš gyvenimo ir stumiantis į kelių savaičių regresą… Bet gal šis modelis nėra vienintelis?

Noriu pasidalinti Briannon Lee, kuri pati yra autistė ir augina tris autistiškus vaikus, vadovauja ergo-reabilitacijos įmonei ir aktyviai gina neuroįvairovės idėjas, labai paprastu ir naudingu kiekvienai šeimai „ankstyvų intervencijų“ rinkiniu.

1. Mokykitės iš autistiškų žmonių.

Visa šeima domėkitės autistų kultūra, neuroįvairove ir negalia. Tik autistiški žmonės yra autizmo ekspertai. Raskite juos ir jų darbus. Neprašykite mokyti, bet klausykite ir mokykitės.

2. Pasakykite savo vaikams, kad jie autistiški.

Pasakykite dabar, kuo anksčiau. Kalbėkite apie autizmą kaip apie savaime suprantamą dalyką. Išsiaiškinkite, ką jam reiškia būti autistišku. Mokykite savo vaiką apie negalią, ir kad negalia yra sąlyginė, nulemta visuomenės. Ugdykite orumą ir žmogaus teisių supratimą nuo mažens.

3. Pasakykite NE viskam, kas sukelia stresą ir skaudina.

Sakykite „ne“ šarlatanams, intensyvioms „normalizavimo“ terapijoms, perdėtam socializavimui, ir nederamai aplinkai mokykloje. Sakykite „ne“ viskam, kas sukelia stresą ir skausmą. Sakykite „ne“ viskam, kas ateityje jiems patiems gali sutrukdyti pasakyti „ne“. Ugdykite gebėjimą pastovėti už save kuo anksčiau.

4. Sulėtinkite gyvenimo tempą.

Autistiškiems vaikams reikia erdvės ir laiko, kad susikurtų savo kelią. Idėjos apie laimingą „produktyvią“ vaikystę paremtos neurotipinėmis normomis. Išmeskite visas papildomas veiklas, socializavimą ir gyvenimo užimtumą. Raskite ritmą, kuris geriausias Jūsų vaikams. Pamatysite, kad daug „prastovų“ namuose yra gyvybiškai svarbios sveikam jų vystymuisi.

5. Supraskite ir patenkinkite sensorinius poreikius.

Atidžiai stebėkite savo vaikus, kalbėkitės, ir supraskite jų sensorinius poreikius. Juos galima patenkinti kūrybiškai (nebūtina išleisti krūvos pinigų). Saugokite savo vaiką nuo sensorinių perkrovų. Reikalaukite, kad į jų jautrumą būtų atsižvelgta, nes tai yra lygiai toks pat objektyvus poreikis, kaip judėjimo negalią turintiems – rampos, ar kurtiesiems – vertėjai.

6. Vertinkite savo vaiko pomėgius.

Nėra teisingo būdo žaisti. Ypatingi pomėgiai yra naudingi autistiškoms smegenims ir yra jų natūralus būdas mokytis ir vystytis. Nenaudokite jų kaip priemonės kitiems dalykams mokyti. Nemėginkite priverstinai praplėsti jų interesų lauką ar riboti pomėgius. Prisijunkite, mokykitės, supraskite jų interesus, bet taip pat gerbkite ir savo vaiko norą pabūti vienam su savo pomėgiais.

7. Gerbkite stimus.

Stimai (savistimuliacija) autistiškiems vaikams ir suaugusiems yra kaip kvėpavimas. Tai jiems padeda jaustis gerai ir susikaupti. Nederėtų kištis į vaikų stimus, nebent vaikai žalotų save ar kitus. Gerbkite stimus – niekada negėdinkite, nestabdykite. Stimai yra gražu!

8. Gerbkite ir palaikykite bet kokią komunikaciją.

Nesikoncentruokite per daug ties žodiniu bendravimu. Žmonių komunikacija yra kur kas daugiau nei kalba, daug autistiškų žmonių yra nekalbantys. Pažinkite ir atsakykite į bet kokią savo vaikų komunikaciją. Padėkite jiems atrasti jiems tinkamiausią bendravimo būdą.

9. Mažinkite terapijų skaičių, didinkite paslaugų ir palaikymo apimtis.

Geras būdas įsitikinti, ar terapija tinka, yra klausimas: „Ar mano neautistiškam vaikui ši terapija būtų gera?“ Sutelkite savo energiją ties tuo, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos dalyvauti šeimos ir bendruomenės veiklose, kuriose jis nori dalyvauti. Autistiškiems vaikams dažniau nei kitiems vaikams reikalingas suaugusiojo dėmesys ir pagalba. Jie turi teisę į tinkamas sąlygas mokykloje ir bendruomenėje.

10. Pasidomėkite savo pačių neurokognityvinėmis ypatybėmis.

Panagrinėkite savo ir savo vaiko sensorinių, kognityvinių ir socialinių poreikių panašumus. Priimdami ir įvertindami savo pačių smegenų unikalumą, priartėjate prie savo vaiko poreikių supratimo. Daugybė autistiškų vaikų turi netipinės neurologijos tėvus. Lygindami save ir vaiką, galite sužinoti ką nors labai svarbaus apie save!

Galbūt, šis 10 punktų Briannon Lee suformuluotas manifestas gali atrodyti pernelyg nutolęs nuo to, ką įprasta laikyti tinkamu autistų ugdymu, ir sukelti klausimų. Pavyzdžiui, kada terapijų yra „per daug“? Arba, kaip nustatyti, kada streso lygis pasiekia tą fazę, kai turėtume mesti veiklą, kurios nauda tikime, ir tarti jai „ne“, kaip esame autorės raginami? Ir kaip padaryti, kad pagarba įvairioms komunikacijos formoms netaptų kliūtimi paskatinti kalbos raidą, jeigu vaikas linkęs kalbėti?

Sveikas protas ir tėvų nuojauta yra puikus suflieris tokiais atvejais. O šio tezių dešimtuko esmė yra paraginimas pažinti savo vaiką, priimti jį, suprasti ir sukurti jam vietoje 7/24 besisukančio kliūčių ruožo ir grūdinimo įrenginių galimybę tiesiog būti, laimingai gyventi bei augti. Juk to vertas kiekvienas vaikas.

http://respectfullyconnected.com/2015/11/10-neurodi

Parašykite komentarą

Close Menu