Šventės atsėlina su visu savo pozityvu, staigmenomis ir pramogomis… Ir visa rutinos griūtimi, ir privalomais giminių lankymais, beveik neišvengiama prievole apsipirkti triukšmingose, perpildytose žmonių krautuvėse, keistais Kalėdų seniais, eilėmis, spūstimis ir begale stiprių dirgiklių… Kaip visa tai ištverti su autistu vaiku, kuris paklaiksta, kai trečios eilės pusbroliai griebia jo žaislus, rodo nuovargio požymius vos įžengęs į mugę ir gali patirti protrūkį, jei tarp jo užsiprašytų dovanų bus viena neprašyta, siurprizas?..
Mes suradome tobulą būdą, ir jums pasakysime! Jūs neprivalote daryti viso to, kas neva turėtų teikti džiaugsmą, bet neteikia.
Kalėdinis renginys/spektakliukas? Neprivalote išbūti iki galo. Netgi pabandyti – kartais gali būti daug. Esame pralaukę pusę renginio už salės durų ir neištvėrę iki Kalėdų senio pasirodymo. Esame visai sėkmingai pažiūrėję pradžią. Esame stebėję veiksmą nuo-iki. Esame nenuėję, nors planavome. Ir visi tie scenarijai geri.
Stovėti eilėse prie fotosesijų su Kalėdų seneliu ar dovanų dalybų – nėra būtina, o juo labiau sodinti išsigandusį vaiką tam persirengėliui ant kelių.
Neprivalote vykti pas gimines. Jie nesupras? O supras, kodėl vaikas nevalgo 11-os iš dvylikos valgių ir paruoš specialiai jam tą valgomą 12-ąjį? O supras, kai paprašysite išjungti TV irba muziką? Savo vaikus nuteiks, paaiškins, padės jums prižiūrėti vaikų žaidimus? Jei taip – tai viskas puiku, o jei ne… Tai ir nieko tokio, jei nenuvyksite: nesupratimo nepadaugės, o ramybės ir tikrosios Kalėdų dvasios – būtinai!
Neprivalote ruošti 12 patiekalų, ir tikrai nebūtinai jie turi būti tie tradiciniai. Norėdami, kad Kunigaikštis galėtų paragauti 12-os valgių, mes sudedame jo mėgstamų vaisių, daržovių griežinėlius, patiekiame žuvies pirštelių, kompoto… Visai ne tradicija, bet vaikas pavalgęs, ir ne vien kūčiukų, kurie nuo tradicinio stalo vieninteliai „sueitų“.
Neturite apskritai apsikrauti kokia tai fenomenalia ruoša. Atsirinkite tai, kas teikia džiaugsmą jūsų šeimai, o Kalėdos suteikia progą daugybei sensorinių malonumų: švieselės, kvapai, malonių tekstūrų skanumynai, pakuotės, girliandos, ir svarbiausia – laikas drauge.
Sunkiausia, ko gero, derinti autistiškų ir neautistiškų vaikų šeimoje poreikius ir jų Kalėdinių patirčių visovę, nes vieniems šventės ne šventės be būrio žmonių, renginių, pramogų, visų dirbtuvėlių ir konkursų pabandymo, o kitam žūtbūt reikia galimybės pabūti ramybėje. Beieškantiems tokių kompromisų norėtume priminti, kad tie poreikiai, kurie „normalūs“ ir atitinka tradicijas, neturėtų būti prioritetiniai. Visų vaikų šeimoje norai ir stebuklingų Kalėdų lūkesčiai lygūs. Galbūt, triukšmingą mugę gali aplankyti ne visa šeima? O visos giminės sugužėjimui galima paskirti porą-trejetą valandų vietoje tradicinių dviejų parų? Gal nieko tokio, jei vienas žmogus (ir tas iš tėvų, kuris šalia) neliks prilipę prie stalo? Gal gali tos Kalėdos padovanoti džiaugsmo kiekvienam, ir kiekvienam – jo džiaugsmo patyrimo stiliumi.
Džiaugsmingų Šventų Kalėdų!