Kai jam buvo 2, Jacobui Barnettui buvo diagnozuotas vidutinis-sunkus autizmas. Jo motinai buvo pasakyta, kad jis gali neišmokti kalbėti, neįsisavinti mokyklinių dalykų ir netgi niekada neužsirišti batų raištelių. Jam buvo paskirtos intensyvios terapijos, kurios neturėjo jokio teigiamo poveikio: berniukas nekalbėjo, neatsiliepė šaukiamas… Motina galiausiai atsisakė visų specialistų ir ėmė mokyti vaiką pati, leisdama jam koncentruotis ties dalykais, kurie jį traukė.
Mokyklą jis baigė eksternu. 15-os apsigynė magistro darbą Perimeter institute, dabar jam 20 ir jis yra itin jaunas fizikos mokslų daktaras, nesyk pristatytas žiniasklaidoje kaip išskirtinių gebėjimų, neįtikėtinu tempu tobulėjantis jaunuolis. Jam pranašaujama žėrinti akademinė karjera ir netgi Nobelio premija, nors vaikinas iš tiesų pats nėra dar apsisprendęs dėl savo ateities.
Jis didžiuojasi esąs autistiškas, kadangi mąstymo savitumas leido jam pasiekti visų šių rezultatų ir mėgautis moksline veikla. O štai batų raištelių užsirišti taip ir neišmoko…
