Spąstai glūdi tame, kad kraustytis sunku visiems. Stresas, daug svarbių sprendimų, planavimo, išlaidos, aplinkos pokyčiai – visa tai yra pakankamai stambus kąsnelis neurotipiniams žmonėms, kad susidarytų iliuzija, jog mes neva visi suprantame, kaip jaučiasi autistai, persikeldami gyventi iš vietos A į vietą B. Vis dėlto, daugeliui mūsų kraustymasis, nors ir varginantis, yra pozityvus pokytis. Taip, mus irgi suerzina, kad kriauklė yra kairėje, o ne dešinėje, ar kad langų orientacija kita, ar išėjus į lauką, reikia nebe sukti, o eiti tiesiai – taip, taip, taip, visus tuos pokyčio nepatogumus pajuntame bemaž visi. Bet dažniausiai keliamės į geresnes sąlygas, ar į patogesnę lokaciją, ir išeina „tas ant to“, po savaitėlės mes jau apsipratę ir laimingi.
Autistiškam gi žmogui sugriūna pasaulis! Jo rutina, visi saugūs atramos taškai, visa kasdienybė, visos reikšmingos detalės NUŠLUOTI, jų nebėra, jį pasitinka naujos nepažįstamos aplinkos bauginantis chaosas… „Apokalipsė!“ – rašo Aspiring Aspergian:
Bet autistai vis dėlto kartais kraustosi: ir vaikai, ir suaugę. Ir yra būdų padaryti šitą procesą mažiau problemišką, o gal netgi džiugų bei malonų. Mums su kunigaikščiu pavyko! Tai, žinoma, ne vien mūsų nuopelnas: vaiko branda ir keli sėkmingi sutapimai reikšmingai prisidėjo prie šio projekto. Bet šį tą padarėme labai gerai ir vaiko naudai. 🙂
1. PASIRUOŠIMAS
Pirmiausia, svarbu pristatyti pačią kraustymosi idėją. Su visais privalumais (savas, didesnis ar patogesnis kambarys arba žaidimų kampelis, arčiau darželio/aikštelės/miškelio ir t. t.), vaizdingai. Idealiu atveju – padėti gimti svajonei apie naujus namus.
Nekalbantiems vaikams šią idėją lengviausia pristatyti vaizdais, bet būkite atsargūs: jeigu rodysite kambarį su baldakimu dengta lovyte su vienaragiais ir elfais – gali būti, vaikas priims ne tik abstrakčią „naujo kambario“ idėją, bet ir konkretų dizainą bei jo tikėsis. Kuo artimesni realybei bus vaizdai – tuo geriau. Tobula, jeigu jau turėsite išsirinkto būsto nuotraukas.
Kunigaikštis priėmė idėją taip, lyg visą gyvenimą tik to ir laukė. Svajonė įsižiebė ryškiai, beveik įpareigojamai, ir, turime pripažinti, paspartino vangius tėvų žingsnius kraustymosi link. Bet už tai su pažadais padarėme klaidą, kurios raginame nekartoti: svajonei pamaitinti išrinkome internete svajonių lovą, kokių, vėliau paaiškėjo, nebeimportuoja į Europą. Klausimas įšaldytas, atsigriebsime už šį apsižiūrėjimą vėliau.
Ir dar, svarbu idėją apie naujus namus pristatyti laiku: ir kad vaikas spėtų ją prisijaukinti, ir kad nepavargtų laukti jos išsipildymo.
2. SUSIPAŽINIMAS SU BŪSIMU BŪSTU
Mūsų atveju iki šio etapo buvo išgyventas ir būsto rinkimosi bei formalumų etapas, į kurį raginame neįtraukti vaikų, jeigu tik tai įmanoma. Vaikams (visiems) nuobodu bankuose ir notarų kabinetuose – tai viena pusė. O renkantis tarp skirtingų būsto pasiūlymų vaikas gali kiekvieną apžiūrą priimti tarsi galutinį sprendimą arba pamėgti kitą apžiūrėtą variantą negu tėvai. Mums labai pasisekė, kad Kunigaikštis visas procedūras atlaikė sklandžiai ir pamėgo išsirinktąjį variantą. Prieš kiekvieną apžiūrą vis akcentuodavome, kad čia tik „GALBŪT“, tikinome, kad rasime geriausią, ir t. t. Paaiškinome, kodėl kai kurie variantai netiko. Bet tai buvo slidi akcija. Jeigu galėtume keliauti apžiūrėti būstą nuomai ar pirkimui be vaiko – taip ir padarytume, priimtume sprendimą jam už akių, ir reklamuotume jau realųjį variantą.
Kai naujieji namai jau aiškūs – pravartu juose pasilankyti visiems kartu dar prieš persikeliant. Jeigu tai neįmanoma (keliantis į kitą šalį, pvz) – nuotraukos ar video-ekskursija yra taip pat gera priemonė.
3. POZITYVIOS PATIRTIES KŪRIMAS
Pirmą kartą į naujus namus atkeliauti gera nuotaika, palakstyti po kambarius, pasislapstyti spintose, gal paspoksoti į ten esantį veidrodį, įvertinti vonios dydį ir gylį… Kuo linksmesnis tas susipažinimas – tuo geriau. Pasvajoti drauge „o čia bus tas, čia – tas” (vaizdais arba žodžiais IR vaizdais). Gali būti, reikia šio vizito metu kalbėtis su pardavėju/nuomotojais, bet verta, labai verta skirti laiko žaismingam valdų ištyrinėjimui. Jeigu vaikas bijo naujų patalpų, įskaitant būsimus namus – juo labiau, apžiūra turi būti lėta, kantri ir pastiprinta bet kokiais mėgstamiausiais dalykais, ar tai būtų minkšti žaislai, butelių kamštukai ar kompiuterinis žaidimas. Tegu išbando savo mėgstamiausią veiklą čia, naujuose namuose.
Kunigaikščio gyvenime taip jau sutapo, kad Gimimo dienos šventė išaušo likus parai iki persikėlimo. Didžiulė išsvajota dovana laukė jau „taške B“. Ji ten ir pasiliko, tapo naujos pradžios simboliu ir padarė naujus dar kiek svetimus namus svetingus ir smagius. Tad kitą dieną nebuvo taip skaudu ir baugu stebėti, kaip brangiausi daiktai ir žaislai dingsta dėžėse ir gabenami kitur.
4. GALIOS SUTEIKIMAS
Jis pats išsirinko užuolaidas ir šviestuvus savo kambariui (beje, labai padorius ir gražiausius iš mūsų siūlytų variantų), spalvingą sėdmaišį ir netgi tėvų darbo kėdę. Viena geroji šito pusė – turėsime drąsesnį ir įdomesnį dizainą nei būtume sumanę. Kita – įgydamas galios, vaikas pasijunta labiau šeimininkas ir labiau namuose, labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir būsto, kuriame atsidūrė, jaukumą.
5. RUTINOS PALAIKYMAS
Kuo mažiau kraustymasis ardys įprastą dienos ritmą, kuo daugiau bus komfortiško laiko su tėvais ir įprastų dalykų – tuo švelnesnis kraustymosi šokas.
6. KADA BUS „OP“?
Naivu tikėtis, kad štai sukūrėme šventę aplink kraustymosi rūpestėlius, ir dabar jau nebeliks jokio pėdsako. Šiaip ar taip, pokytis – milžiniškas, ir svarbu neimti po dviejų savaičių stebėtis, kas tam vaikui yra ir iš kur nerimo požymiai. Jie iš ten pat, iš kraustymosi patyrimo, kad ir koks sklandus bei džiaugsmingas jis beatrodytų.
Suprasti, ką reiškia šis pokytis, yra tikrai svarbu. Žinoma, laikas yra šaunus pagalbininkas: susiformuos nauji įpročiai, bus įvertinti naujų namų privalumai, jie taps savaime suprantami ir pavirs naujojo stabilaus ir patikimo pasaulio rėmais. Tad sėkmės kraustantis!