„Aspergerio“ diagnozės oficialiai nėra nuo DMS-5 paskelbimo. Yra autizmas. Tai yra tikslesnė, objektyvesnė diagnozė, leidžianti kiekvienam individui tikėtis pagalbos pagal jo tikruosius poreikius. Bet didelė dalis žmonių mielai save identifikuoja kaip „aspius“. Tai yra kultūrinė, tam tikrą kontekstinę aplinką turinti sąvoka, kuri tebėra aktuali daliai autistiškų žmonių.
Todėl nauji dokumentai, rasti Vienos miesto archyvuose ir publikuoti beveik vienu metu Edith Sheffer knygoje „Asperger’s Children. The Origins of Autism in Nazi Vienna“ ir Herwigo Czecho straipsnyje „Hans Asperger, National Socialism, and “race hygiene” in Nazi-era Vienna“ sukėlė šių metų pavasarį naują debatų bangą apie šio nebeoficialaus, alternatyvaus diagnozės vardo etinius aspektus.
Hansas Aspergeris niekada nebuvo įstojęs į nacių partiją. Savo darbuose pirmas nustatė neeilinius savo autistiškų pacientų gebėjimus. Įrodinėdamas jų vertę ir galimybę pasitarnauti Trečiajam Reichui, jis išgelbėjo daug vaikų, kuriems priešingu atveju, nustačius psichinių sutrikimų, grėstų mirtis (naciai taikė vaikų eutanaziją). Šie jo nuopelnai buvo seniai žinomi, jo teiginius į anglų kalbą vertė Lorna Wing, ir šio jos indėlio dėka buvo suformuota autizmo spektro samprata. Taip pat ji prisidėjo ir prie Hanso Aspergerio mito – globėjo, gelbėtojo, slaptai prieš nacius veikiančio mokslininko vaizdinio sukūrimo.
https://drive.google.com/file/d/1S7pMQ_yU9aBN6tkR5lh6IJFTULPX0jZ9/view
Naujieji duomenys, deja, parodė, kad Hanso Aspergerio bendradarbiavimas su naciais buvo ženkliai glaudesnis negu manyta, o jo formuluoti autistiškų asmenų apibūdinimai – dažnai dehumanizuojantys ir šiurkštūs. Dalį vaikų jis ugdė nacių tarnybai, įrodydamas jų potencialią naudą (anaiptol ne kilniems civiliams darbams). Yra rasti ir atskleisti dokumentai, jo pasirašyti, kuriais jis siuntė kitus vaikus, „nenaudingus“ – myriop. Herwigas Czechas, o ypač Edith Sheffer atskleidė daug faktų, leidžiančių susidaryti nebe gynėjo, o nuolankaus nacių tarno įspūdį apie šį mokslininką. Jis nebuvo eutanazijų vykdytojas, bet pasirašydavo mirties nuosprendį mažiesiems pacientams savo ranka.
Puiki diskusija tarp Maxfieldo Sparrow („The ABCs of Autism Acceptance“) ir Steve Silberman („Neurotribes“) publikuota tinklaraštyje „Thinking Autism Guide“:
http://www.thinkingautismguide.com/2018/04/on-hans-asperger-nazis-and-autism.html?m=1
Jie ne tik gvildena pavaldžių režimams mokslininkų padėties sudėtingumą, bet ir prieina išvados, kad tas fašizmo inicijuotas žmonių skirstymas yra dabarties diskriminacinės realybės šaknis.
Sieti save ar savo autistišką vaiką su žmogumi, atsakingu dėl nekaltų gyvybių atėmimo – atgrasu. Kita vertus, „aspergeriai“ identifikuojasi ne su istoriniu asmeniu, o su bendruomene ir tam tikru kultūriškai susiformavusiu naratyvu. Negalima išbraukti visų tų metų, kai Aspergerio sindromo sąvoka vartota pozityviuose kontekstuose.
Vis tik stiprėjanti tendencija yra atsisakyti „lengvo autizmo“ išskyrimo spektre kaip apskritai nenaudingo ir klaidinančio. Antai, daugmaž prieš mėnesį publikuotas naujas Vakarų Australijos Universiteto tyrimas (grupei vadovavo Dr. Gail Alvares), kurio imtis buvo 2225 vaikai nuo vienerių iki 18 metų, kuriems nustatytas lengvas arba sunkus autizmas, atsižvelgiant į jų IQ. Žemesnio IQ vaikai patyrė daug sunkumų kasdieninėje veikloje, bet turintys vidutinį bei aukštą IQ taip pat patyrė daug sunkumų, vykdydami tas pačias neakademines kasdienines užduotis kaip nuvykimas į mokyklą ir pan. Jų patiriami sunkumai neatitiko lūkesčių, kokie buvo keliami, žinant jų IQ lygį.
Autizmo įvardijimas kaipo „lengvo“ daro daliai vaikų neprieinamas tas paslaugas, kokių jiems reikia, lemia didesnį aplinkos spaudimą prisitaikyti ir objektyvių poreikių ignoravimą.
Nemanau ir nesitikiu, kad naujai atidengta dokumentacija apie poną Aspergerį bei moksliniai įrodymai apie lengvo autizmo nelengvumą akimoju pakeis mūsų leksiką. Bet kartą perskaičius juodąjį istorijos puslapį, nebegali jo „atskaityti“ atgal. Gal Hansas Aspergeris ir buvo aplinkybių auka, žiauraus laikmečio įkaitas, prievarta įspraustas į žudymo mechanizmą sraigtelis, bet – ne – jis nėra mano herojus.
https://wwnorton.com/books/9780393609646
https://molecularautism.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13229-018-0208-6