Pamąstymai karantino metu

Pritilome. Ne vien mes čia pritilome, daugelis iškrito iš savo įprastųjų ritmų, COVID-19 prikaustė visų dėmesį. Autistiška bendruomenė – ne išimtis, ir pirmiieji pandemiją pasitiko smagūs memai, švenčiantys socialinių kontaktų vengimo „įteisinimą“.

Dalis autistiškų suaugusiųjų protestavo, jog ne visi jie esantys intravertai, ir jiems būtina socializacija, bet visumoje humoras buvo suprastas ir gerai priimtas, karantinas atšvęstas kaip legali galimybė laikytis saugios jaukios rutinos ir kuo mažiau dirgintis dėl bendravimo.

Kitas nuostabus memas (teksto apačioje) – atkreipia dėmesį į tai, kad štai dabar daug kas turi progą patirti, ką patiria autistiški žmonės, susidurdami su netikėtais rutinos pokyčiais.

Galiausiai, kai kurios prevencinės priemonės – tokios kaip kai kuriose šalyse sužymėtos stovėjimo eilėje salelės parduotuvėse (dviejų metrų atstumu viena nuo kitos) buvo komentuojamos kaip labai patogios ir priimtinos autistiškiems žmonėms, ir galinčios būti taikomos nuolat, be jokių pandemijų.

Tas juokelių ir komentarų srautas nėra mažas (nors šiuo metu kiek aprimęs), ir aš pastebiu tokį dalyką…

Žiūrėkite, kaip iš tikro lengvai žmonės, kasdien pasisveikindavę rankos paspaudimu, atsikratė šio įpročio. Kaip supratingai nusišypsoma, kuomet artėjant bičiuliui, kitas nuo jo atsitraukia – ir abu laimingi, pasielgę atsakingai ir persimetę pora žodžių dviejų metrų atstumu. Kaip, pasirodo, pernakt galima persiorientuoti visoms mokykloms į nuotolinį mokymą, darbovietėse – sukurti sąlygas dirbti inidivudaliai iš namų ir t. t.

Aš nesakau, kad nekyla keblumų, visa tai įgyvendinant, bet tai įvyko vos spragtelėjus, mes buvome užklupti netikėtai ir visi kažkaip daugiau mažiau sėkmingai kitą rytą pradėjome gyventi pagal naujas taisykles.

Tai rodo, kad prisitaikyti prie netipinės neurologijos žmonių ir sukurti jiems priimtinas sąlygas – bendravime, mokymo įstaigoje,darbe – galima.

Manau, tai pavykęs toks pabandymas. Visuomenė, kuri gali laikytis karantino – turi potencialą priimti autistiškus žmones ir suteikti jiems erdvę būti ir savimi praturtinti ją.

Parašykite komentarą