Apie kanapių aliejų

Pasisakau už kanapių aliejaus (CBD) legalizavimą. Tai darau ne iš didelio entuziazmo, verčiau iš nerimo.

Lyg ir esama pagrindo neskubėti priimti į vaistines produkto, kurio poveikis vis dar tiriamas mokslininkų, kuris gerokai apsuptas mitų ir atrodo įtartinas dėl augalo, iš kurio išgaunamas, turimų ir plačiai žinomų narkotinių savybių. Netgi ten, kur jis legalus, jo vartojimo tikslingumas tebediskutuojamas. Bet tėvai dėl savo vaikų daro bet ką. Ir rizika pirkti stebuklingus vaistus iš nesertifikuotų platintojų yra menkniekis šitame „bet kame“. Todėl CBD stūmimas į šešėlį ne apsaugo, o atvirkščiai, yra žalingas Lietuvos žmonėms, ir ypač – autistiškiems vaikams.

Man teko matyti tikrai nemažai suaugusių autistų pasisakymų, kad jie vartoja CBD, ir jiems tai padeda sušvelninti nerimą, nemigą ir pan. Tai yra žmonės, kurių šalyse tai yra legalu ir normalu. Kai jų kas nors paklausia, ar saugu ir ar verta duoti šito daikto penkiamečiams ar net jaunesniems pypliams, dar nemačiau nė vieno, kuris mosuotų žaliom vėliavom ir padrąsintų beatodairiškai. Visi jie ragina labai pasverti ir mėginti apsieiti be, arba labai atidžiai rinktis su mažiausios koncentracijos THC, ir dar kelis šimtus kartų pergalvoti. Mat suaugęs žmogus, kažką vartodamas, pats įsivertina savijautą, efektą ir sprendžia, kaip jam pakeisti dozę, ar nutraukti. Vaikas, ypač nekalbantis arba rečiau išreiškiantis žodžiais savijautą, to padaryti negali. O iš išorinių požymių galima skaudžiai apsirikti: vaikas atrodo ramesnis, geriau susikaupiantis, sukalbamesnis, o iš tikro gal jis tapęs vangesnis, turi mažiau energijos. Nesakau, kad būtent taip ir yra! Kaip suaugę, taip ir vaikai, ko gero, gali patirti normalų teigiamą poveikį. Bet tai yra tokia slidi tema, kad kai kuriuose pro-autistiškuose forumuose ji yra uždrausta, siekiant išvengti mokslu nepagrįstų spekuliacijų.

Nieko tokio, kai tema draudžiama viename ar kitame forume, bet kai draudžiamas medicininis produktas, kurio teigiami efektai plačiai išreklamuoti, mes turime keletą bjaurių šalutinių poveikių.

1. JOKIOS KOKYBĖS KONTROLĖS. Ar iš tiesų turinys atitinka etiketę? Ar produktas originalus, ar padirbtas? Ar tikrai CBD ir THC koncentracijos tokios, kaip nurodyta? Visa tai, perkant „iš rankų“, lieka pakabinta ant žmogiškojo faktoriaus – to žmogaus, kuris tą uždraustąjį vaisių (tiksliau, žolę) atgabena.

2. RIBOTOS KONSULTACIJŲ SU MEDIKAIS GALIMYBĖS. Reikalingas drąsa pasiteirauti šeimos gydytojo ar psichiatro, kokios koncentracijos ir kokiomis dozėmis nelegalaus medicininio produkto rekomenduotų… Ironiška, bet gauti receptą kur kas stipresnių psichotropinių vaistų (su mokslo įrodytais ir informaciniame lapelyje išdėstytais sunkiais šalutiniais poveikiais) yra paprasčiau negu rekomendaciją pamėginti kanapių aliejų. Nėra konsultacijos – nėra pagalbos priimant sprendimą, jokio nukreipimo… O tai yra blogai, nes, nors ir gana švelnus, šitas daiktas nėra nei saldainis, nei vitaminas.

3. NETIKSLINGAS, PERTEKLINIS VARTOJIMAS. Nelegalu – reiškia nėra, o nėra – reiškia nei informacijos, nei indikacijų irgi nėra. Tai indikacijas žmonės tada susikuria. Sužino mama-tėtis, kad kitam pasaulio krašte autistiškam vaikui su epilepsija sumažėjo priepuolių ėmus vartoti CBD, ir sumano, kad jų autistiškam vaikui reikia CBD, nors jam ir nėra epilepsijos. Žmonės skirtingai informaciją renka, tikslinasi ir suvokia. Visi tėvai stengiasi atsakingai spręsti, ko duoti ir ko neduoti savo vaikui, pradedant saldumynais, baigiant vaistais. Bet kur nesama oficialios informacijos – lieka akla jūra, kurioje lengva nudreifuoti klaidinga kryptimi.

4. KLAIDINGOS ŽINIOS. Kai apie kažkokį produktą yra žinoma, kad jis turi teigiamų savybių, o oficialiai jis nepripažįstamas, prie jo iškart prilimpa tam tikra platintojų/reklamuotojų publika, pasižyminti didžiuliu žavėjimusi netradicine medicina, homeopatija, antiskiepinėmis teorijomis ir visokiomis farmacininkų konspiracijomis. Taigi, domėdamiesi CBD vartojimo patirtimis, žmonės neretai gauna dar ir po šūsnį žalingos pseudoinformacijos apie skiepus, papildus, homeopatiją ir kitokius įvairaus kenksmingumo laipsnio dalykus. Kiekvienas turi kritinį protą tam balastui išrūšiuoti ir įvertinti, bet kam palikti tokią terpę, kam įduoti šarlatanams progą pasinaudoti tvirtėjančią gerą reputaciją turinčiu produktu savo erezijoms skleisti?

5. GYDYMO KULTO STIPRINIMAS. Kanapių aliejus negydo autizmo. Niekas negydo. Atslūgus nerimui, gali pagerėti tam tikri autistiško asmens gyvenimo aspektai: taip, jis gali ko nors greičiau išmokti, konstruktyviau reaguoti, gali gal netgi geriau valgyti ar tuštintis, jeigu tų problemų šaknis buvo stresas, kurį CBD padėjo apmalšinti. Bet tik tiek! Tai nėra panacėja ir nėra vaistas nuo autizmo kaipo tokio. Bet kai tėvai, ypač naujokai autizmo pasaulyje, vaišinami melu apie aliejuku išgydytą autizmą, jiems yra kliudoma geriau pažinti savo vaiką. Užuot priėmę savo auginamo žmogaus išskirtinumą, jo savitą santykį su pasauliu, mąstymo būdą ir poreikius, užuot mokęsi jį suprasti ir palaikyti, jie skatinami toliau mėginti savo vaiką pakeisti. O kai norime pakeisti savo mylimą žmogų – reiškia, nemylime tokio, koks yra. Padėti lengviau išgyventi nerimą ir bandyti pakeisti yra dvi skirtingos taktikos. Pirmąją paskatintų CBD legalizavimas, antrąją – skatina jo uždraudimas.

Uždrausti yra paprasta, ir kartais – efektyvu. Bet atmerkime akis: CBD Lietuvoje yra vartojamas, ir ne šiaip vartojamas, o jo yra duodama pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams – autistiškiems vaikams. Kad jie būtų saugūs, kad tėvai galėtų pasikonsultuoti dėl vartojimo su gydytojais ir vaistininkais, kad būtų užtikrinta kokybė, kontroliuojamas ir aiškiai diferencijuojamas THC ir CBD santykis, kad jokie šarlatanai negautų progos prisegti prie jo platinimo antimedicininių kliedesių, kad visiems būtų aišku, kokio poveikio gali ir kokio negali tikėtis iš šitos medžiagos – tiesiog tai turi būti legalu.