Kompiuteris: kiek leisti?

– Jupiteris yra didžiausia planeta. Jis HUGE, – man dėstoma eilinė astronomijos paskaita.
– Žemė yra trečia! Venera tokia didelė kaip Žemė, – pyškina be klaidų, o man vis tenka pasigooglinti, ar tikrai Jupiteris turi 4 palydovus (turi 79, bet išskiriami 4 didžiausi) bei prisiminti juodųjų ir baltųjų skylių esmines savybes.

Neploju katučių, kad štai astronomas auga: kosmosas yra kaip dinozaurai ir indėnai – etapas, kurį daugelis praeina. Bet akivaizdu – Kunigaikštis mokosi iš YouTube. Jis mokosi apie gamtos reiškinius, emocijas, skaičius ir žaidimus. Jis mokosi anglų kalbos! (Mes vis manėme, kad tai daugiau mažiau echolalija, kol vaikas susikalbėjo kieme su užsieniečiais net efektyviau nei su lietuviais). Mokosi susikaupti ir atsipalaiduoti, įsiminti, pamiršti, atsirinkti, apsispręsti, ko jis nori…

Viso to jis mokosi ne tik iš ugdomųjų filmukų (nors pastarieji yra tikrai gėrių gėris, ir mums labai smagu, kai jie vaiko noriai pasirenkami). Aš nemanau, kad tik į ugdymą orientuoti filmukai teikia naudos, nes 100 kartų turėjome įgyvendinti namuose kokias nors ekrane matytų dalykų įkvėptas idėjas, 100 kartų stebėjome, kaip kažkokie paprasti siužetai tampa kokio tai didelio apmąstymo varomąja spyruokle. O žaidimas „Rocket League“ – išvis vienas prasmingiausių lavinamųjų pirkinių, nes… na, pamėginkite pažaisti – ten puikus reakcijos ir greito mąstymo treniruoklis.

Na, gerai, gerai, apie filmukų, žaidimų bei naršymo internete naudą yra parašyta daug tame pačiame internete, bet juk reikia riboti, ar ne? Turi būti kažkokia taisyklė, tvarka?.. NEBŪTINAI.

Daug tėvų tiesiog leidžia savo vaikams nevaržomai naudotis planšetėmis, išmaniais telefonais ir kompiuteriais, ir nieko jų vaikams blogo nenutinka. Papasakosiu, kodėl:

1. Kaip jau minėjau, iš visos tos vaizdinės, garsinės, judančios ir mirgančios medžiagos vaikai mokosi ir pasiima labai daug naudingos informacijos;

2. Ekranai ramina. To paties filmuko peržiūrėjimas kelis kartus, nesudėtingas žaidimas ar kažkokių kitų „menko turinio“ dalykų vartojimas tampa meditacija, atgaiva, padeda atgauti pusiausvyrą, saugumo jausmą ir gerina savireguliaciją. O tėvų kariavimas su ekrano laiko limito viršijimais – atvirkščiai, įtampą didina.

3. Vaikai išmoksta patys suprasti, kada jie pajunta nuovargį (o ekranai šiaip ar taip vargina, kai į juos žiūrima ilgai), ir jų pačių reguliuojamas technologijų vartojimo režimas dažnai būna sveikas. Nors ir atrodo, kad vos atleidus vadžias, vaikas paskęs kompiuteryje ir niekada iš jo nebeišlįs, iš tikro apsiverčia taip, kad tėveliams nusiteikus ramiai atlikti darbus N, Z ir K, kol atžalėlė prie kompo, tenka visus savo planus atidėti neapibrėžtam laikui, nes viskas po 15 min. išjungta, ir reikia eiti į kiemą / konstruoti naują trasą / gaudyt kamuolį / ir maža ką dar.

Žinoma, savo kailiu taip pat daug kas esame patyrę, jog ir „sąmoningi“ suaugę būdami, kartais būname linkę į priklausomybę nuo išmanių prietaisų, o vaikai, kad ir išmintingesni už mus, taip pat pažeidžiami. Todėl tam tikrų prevencijos ir saugumo priemonių imtis verta, bet aš siūlau pamėginti ką kitą negu griežtai nustatytą prie ekranų praleidžiamo laiko dozavimą.

SKATINTI KITAS VEIKLAS. Aš irgi zyziu „na, gal jau užtenka filmukus žiūrėti?“, ir tai suveikia daugmaž 15%, o kai siūlau kokią geresnę alternatyvą kaip „pažaisime slėpynių?” – suveikia 50% (tik ne tą pačią sekundę, o per kurį laiką)

PRISIJUNGTI KARTU. Video žaidimai, filmukų žiūrėjimas KARTU, susipažinimas su visais tais personažais ir veiklomis labai praturtina žaidimą ir bendravimą realybėje. Kuo daugiau tėvai dalyvauja virtualybėje – tuo tampresnis ryšys, ir daugiau įkvėpimo ką nuveikti kartu tiek priešais ekraną, tiek be jo.

DARYTI ĮTAKĄ TURINIUI. Svarbu suteikti laisvę rinktis, bet pasiūlyti įdomius, akiratį plečiančius dalykus – visuomet verta, o apsaugoti nuo žalingo turinio – būtina. Bet kol vaikas renkasi saugų turinį – yra gerai jam suteikti laisvės, net jeigu jis, atrodo, beprasmiškai suka tuos pačius klipus. Mat kartais suka, suka juos ir… ima štai pasakoti apie Jupiterį 🙂

Pusiausvyra ir harmonija būtini visur. Bet nesigraužkite, jei štai tą blogąją dieną visą pusdienį nelaimėta kova su plašete. Kad išmoktų naudotis technika atsakingai, vaikai turi ja naudotis. Ten yra daug nuostabių dalykų, o kad virtualus pasaulis neliktų vienintelis, tiesiog realybėje turime turėti, ką pasiūlyti.