Kartais pas mus ateina „sensėjus“ – kovos menų mokymo patirties turintis mūsų draugas, kineziterapinius pratimus su kunigaikščiu atlieka.
Šią savaitę kaip tik prieš jam ateinant vaikas užmatė video, kuriame animaciniai herojai daro „bottle flip“ – mėto butelį su kažkiek įpilto vandens taip, kad jis nusileistų tvarkingai stačias. Taigi, atėjus sensėjui, į klausimą „pasportuosim?“ buvo atsakytą „NE! Mėtyt butelį!“.
Mintyse šmėstelėjo, kad pamoka bus sunki (šitas NE sunkiai įveikiamas), ir didžiąją dalį laiko teks paskirti suviliojimui pratimais… Ir ką tu jam naujo, sensėjau, beparodysi…
Trumpai pagalvojęs, sensėjus tarė „gerai, mėtysim butelį“.
Tam, kad butelis teisingai nusileistų, reikia ir pusiausvyrą išlaikyt, ir reakcijos, ir tikslumo – visam tam yra pratimai, kurie be didelio spyriojimosi ir buvo atliekami (beveik) visą užsiėmimo laiką.
Ir tai mes stebim nuolatos: pas logopedę, pas ergoterapeutą… „NE“ pavirsta nauju įdomiu veiklos posūkiu, vaiko pasiūlytas būdas patinginiauti – produktyviu ir naudingu lavinamuoju darbu. Taip, tai – sudėtinga, ne – patys taip nesugebam ir išsižioję žavimės. O butelis, sensėjui išėjus, dar ilgai skraidė po kambarius…