Autizmo požymiai, apie kuriuos nekalba specialistai. Diagnostikos profesionalai būtinai pabrėžia (ir privalo taip daryti) akių kontakto trūkumą, uždarumą, polinkius į monotonišką veiklą ir kitokius ne itin simpatiškus dalykus, siejamus su autizmu. O štai – keletas bruožų, kurie beveik nebūdingi neurotipiniams žmonėms ir iš kurių lengvai pažinsite autistišką vaiką. (Dėmesio, žemiau išdėstomi bruožai, nors yra tikri, nėra ir negali būti naudojami kaip diagnostinis įrankis!) Taigi, autistiškas vaikas…
– Gali prieiti ir paimti už rankos, apkabinti ar netgi pabučiuoti Jus, nors ir nebūtumėte artimas asmuo ar apskritai pažįstamas, tiesiog dėl to, kad nusišypsojote ar mirktelėjote.
– Juokiasi ilgai ir užkrečiamai, kaip tegali juoktis aktoriai, įgarsinantys itin linksmas scenas.
– Cituoja mintinai stambias ištraukas, ištisus dialogus iš kino filmų, knygų – visiškai preciziškai ir tiksliai. (Kalbantieji)
– Dalyką N (savo mėgstamiausią sritį) išmano iki smulkiausių detalių.
– Pirmas pastebės ir nusistebės nauja mamos šukuosena, net jei ji nusikirpo lygiai du milimetrus plaukų ir dažė ta pačia spalva, kuri dar nebuvo išblukusi.
– Supasi karuselėse didžiuliu greičiu ir nori dar ir dar, net kai visi kiti vaikai nulipa atsigauti, o Jus pačius vien bežiūrint ima pykinti.
– Nuoširdžiai, kaskart lyg pirmą kartą, mėgaujasi vėl ir vėl kartojamais dalykais.
– Būna hyper-empatiškas: pravirksta, matydamas kito skausmą, ir ypač nepaguodžiamas, jei pats, impulsyvumo apimtas, jį sukėlė.
– Išmoko savo tėvus, kad nieko nėra savaime suprantamo ir pridera branginti kiekvieną gebėjimą, kiekvieną pasiekimą ir kokybiško bendravimo apsireiškimą.
Sąrašą galima lengvai pratęsti. Jis – begalinis 