Pasauly sklinda didi naujiena – „Mattel“ pristatė pirmąją autistišką Barbie, ir, žinoma, kaip ir kiekviena autizmo reprezentavimo pastanga, ši daili lėlė pasitinkama bendruomenės entuziazmo bei pasipiktinimo šūksmais pramaišiui.
Kadangi mūsų šeimoje Barbie yra kai kieno ypatingo domėjimosi sritis, šios lėlės kelią sekėme nuo pat pirmųjų anonsų, ir iškart kirbėjo nuogąstavimas, ar ji nebus kuriama su kokia nors nepalankia, patologizuojančia ir medikalizuojančia autizmą organizacija, ar jie neįbruks dėlionės ženklo, mėlynos spalvos... Tačiau „Mattel“ pasirinko bendradarbiauti su ASAN (Autistic Self-Advocacy Network) ir suteikė lėlei šarnyrines rankas (kad galėtų plasnoti ar atlikti kitokius rankų stimus), minimaliai kūną liečiančią sensoriškai palankią, bet dailią ir derančią su kitų negalias reprezentuojančių lėlių drabužiais suknelę, triukšmą slopinančias ausines (kurios atrodo taip pat, kaip kitų lėlių muzikos klausymosi ausinės), miniatiūrinį sukutį ir ACC įrenginį. Ji apauta patogiai bateliais be kulniukų, o žvilgsnis yra subtiliai vos pakreiptas – užuomina į dalies autistiškų žmonių vengimą žiūrėti tiesiai į akis.
Internetas pritvino kritikos, esą lėlė neatspindi spektro įvairovės, stereotipizuoja ir t. t. Tiesą pasakius, visos negalią atspindinčios Barbie sulaukė panašių išpuolių. Lėlės vežimėlyje pravirkdė nekenčiančias savo vaiko nemobilumo motinas, Downo sindromo Barbie bruožai kažkam buvo per ryškūs ar pernelyg subtilūs, protezai esą pernelyg glamūrizuoti, ir tik diabetu sergančia Barbie, rodos, buvo daugiau džiaugiamasi nei nesidžiaugiama.
Šiaip Barbie tokia paskirtis – stereotipizuoti, apibendrinti, kuo abstraktesne ir kuo daugiau vietos vaizduotei paliekančia forma kalbėti apie reiškinius, kurie yra gyvenimo dalis. Ji visada piešia pagražintą, idealistinį, svajoklišką paveikslą. Ir dabar idealiame rožiniame pasaulyje yra vietos autizmui, ACC naudojimui, jautrumui, poreikiui stimuliuotis ir kitokiam žvilgsniui į pasaulį.
