Na, visi jau pasilinksminome, stebėdami, kaip multiplikuojasi socialinės savidestrukcijos spiralė technologinėmis piemonėmis?
Spiralė spirale, galima palaikyti techniniu nesusipratimu, kuomet persistengiama dekoruojant kalbą tarptautiniais žodžiais, o ruošiant tekstą perskaitymui – stengiamasi nepakankamai, bet tas negrabus liapsusas tapo figos lapeliu kalbos turiniui, kuris, švelniai tariant, neramina. Pasijutome užkalbinti, anaiptol ne gerąja prasme.
Štai citata:
„Visgi Lietuvoje, kaip ir kitose ES ir EBPO šalyse, vyksta fundamentalūs šeimos sampratos pokyčiai. Pirmas vaikas pagimdomas kur kas vėlesniame amžiuje, ir atitinkamai – antras ir trečias vaikai pagimdomi gerokai perkopus 30 metų amžių. Tačiau nėštumas vėlyvame amžiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusią medicininę riziką ir iš esmės mažina tikimybę pastoti. Su didėjančiu tėvų amžiumi didėja negyvagimių rizika, mažo svorio naujagimių, kūdikių apsigimimų, priešlaikinių gimdymų rizika, o vėliau – šizofrenijos ir autizmo rizika.“
Taigi, matote, pirmosios ponios manymu (ir toks požiūris transliuojamas ne pirmą kartą) mūsų vaikai esantys šalies reprodukcijos brokas! Neuroskirtingųjų gimimas yra „rizika”. Mums reikia vaikų, bet ne bet kokių, o tiktai normalaus svorio, išnešiotų, neurotipinių, mėlynų akių ir šviesiaplaukių.
Negana to, atsakomybė dėl tokių baisulinių tautos genofondo iškraipymų tenka ne motulei gamtai ir ne kokiems nors nepalankiems išorės faktoriams, o tėvams, kurie pražioplino auksinę galimybę apsivaisinti vos sulaukę pilnametystės ir imasi vykdyti kontribucijos demografijai misijos sulaukę pirmų žilų plaukų ir garbaus 30-mečio.
Lieka šiek tiek neaišku, ar įkvėpti šio kreipimosi piliečiai turėtų dabar suskubti generuoti naujus kūdikėlius Tėvynės ir visos Europos labui, ar jau nebesivargint nuo tam tikros amžiaus ribos? O jeigu jau nepavyko tas mėlynakis šviesiaplaukis variantas (t.y. be jokių retesnių ir kokių nors nepatogumų galinčių kelti bruožų) – tai užsiskaito ar ne?
Ar tas holistinis softpower kažkas ten neturėtų kaip tik siekti išskėstomis rankomis priimti kiekvieną naują pilietį?
Mūsų vaikai – ne rizika, jie yra vertingi pilnaverčiai piliečiai, kurie dalyvauja Lietuvos kūrime.
Įtrauktis, socialinis saugumas ir suteikimas galimybių klestėti kiekvienai visuomenės grupei, greičiausiai, nesukeltų gimstamumo proveržio, bet išlaikytų mūsų šalį civilizuotą ir ištikimą vertybėms. Ir gal vistiek geresnių sąlygų kūrimas būtų efektyvesnis nei trisdešimtmečių gėdinimas, kad jie mat per vėlai žengia tėvystės keliu. Mes matome pasaulyje pavyzdžių, kad būtent tie „bedvasiai, empatijos nepažinę režimai” skatina ankstyvus nėštumus, daugiavaikystę ir negalios diskriminaciją. Rinkimės savo strategijas apdairiau. Nes taip ir užsimultiplikuos savidestrukcinė spiralė.