Gana auklėti tėvus, štai keli nesunkiai įgyvendinami pasiūlymai jų pakeleiviams.
Jau atėjo metas pagalvoti apie artėjančios vasaros atostogas, vizitus į kurortus ar turistinius centrus, vardan kurių gali tekti skristi lėktuvu. Lėktuvo salonas yra uždara erdvė, kurioje teks tam tikrą laiką praleisti tarp nepažįstamųjų. Dėmesio: šioje planetoje yra vaikų, ir jie – taip pat potencialūs pakeleiviai.
O ne! Atostogos sugadintos dar neprasidėjusios. Kodėl visi tie tėvai su mažyliais negali likti namie ar bent palikti atžalas seneliams? Apgailestaujame, bet tėvai ir vaikai irgi daug jaukiau jaustųsi lėktuve, jei tie, kurie ruošiasi dūsauti ir laidyti piktus žvilgsnius (o gal ir komentarus) į šeimų pusę, pasiliktų namie. Bambliai turi tokią pat teisę į turiningas ir smagias atostogas, kaip ir suaugę, o poreikį – dešimtkart didesnį.
Tad kaip tinkamai pasiruošti skrydžiui, kad netaptumėte niurzga, gadinančiu atostogų įžangą/finalą visoms kartu vykstančioms šeimoms? Turime keletą naudingų patarimų!
1. Išsimiegokite prieš skrydį. Tėvai su vaikais būtent taip ir daro. Jeigu lėktuvai būtų skirti miegui, juose vietoje sėdynių būtų lovos (beje, tolimų reisų verslo klasės salonuose taip ir yra). Įlipdami į lėktuvą neišsimiegoję ir turėdami nerealistišką lūkestį kokybiškai pailsėti susirangius ankštoje sėdynėje pilname žmonių plote, užsiprogramuojate nemaloniam nusivylimui ir blogai nuotaikai.
2. Pasiimkite ausų kamštukus irba grotuvą su ausinėmis. Jeigu erzina vaikų verksmas/juokas, kaimynų pašnekesiai, čiaumojimas ir kiti dažnai pasigirstantys lėktuvuose garsai, geriausia yra apsaugoti tiesiogiai savo ausis negu kovoti su kiekvienu atskiru garso šaltiniu. Išduosiu paslaptį, tėvai pavydžiai žiūri į jūsų ausines, kol jiems tiesiai į ausį meilūs balseliai ūžia „maaaamaaa, teeeteeee, nu pažiūrėėėk“.
3. Jeigu vietų rezervacijos loterijoje laimėjote tokią glaudžią mažylių kaimynystę, kad kontaktas neišvengiamas, išmėginkite šiuos žingsnius: pažiūrėkite į vaiką ir nusišypsokite, tuomet perkelkite žvilgsnį į mamytę ar kitą lydintį asmenį (šiuo atsakingu momentu nepameskite šypsenos), tuomet vėl pažvelkite į vaiką ir ištarkite ką nors draugiško, kaip „labas, kuo tu vardu?” Jeigu vaikas neatsako, peradresuoti mamytei: „kiek metukų?“. Pora minučių neįpareigojančio pokalbio užmigdys tėvų baimę „užsirauti“ ant nedraugiško kaimyno, jie taps ramesni ir linksmesni, o tai reiškia – ramesni bus ir jų vaikai. Netgi gali būti, jie bus labai linksma kompanija ir pavaišins sausainiais. Šeimos skrydžių metu paprastai turi daug saldainių ir sausainių… Bet jeigu pasitaikys ideali šeima, jums teks vaišintis morkų lazdelėmis ir obuoliais.
4. Jeigu vis tik jūsų draugiškos pakeleivystės kerai nesuveikė ir kartu skrendantį vaiką ištiko isterijos nemalonumas, o tėvams blogai sekasi moderuoti perfomanso eigą, galite sugauti vieno iš tėvų pasimetusį žvilgsnį ir sukrutinti lūpomis „nieko tokio“. Jeigu jie į jus nežiūri, ištaikę pauzę, galite įterpti „pervargo vaikas“ ar ką nors dar atjaučiančio. Tiesa, tai yra blogas metas patarimams ar vaiko pagąsdinimams išsinešti jį su savim ir panašiems pagalbos imitavimo aktams. Net jei tėvai nežino, ką daryti, jie žino geriau už jus.
5. Atminkite, koks bebūtų varginantis skrydis pilname šeimų lėktuve, tėvai jo metu pavargsta triskart daugiau nei jūs, o vaikai – kokius penkiolika. Jūs išlipsite iš lėktuvo ir eisite ilsėtis, tai tik persikėlimas iš taško A į tašką B.