Nevaldomų vaikų nebūna (Explosive Child)

Šitos knygos ilgai vengiau. Perskaičiau jos pristatymą lietuvių kalba, pateiktą interviu su vietine psichologe forma, ten buvo pilna bendrų teiginių, randamų bene kiekviename straipsnyje apie auklėjimą, tad pamaniau, kad ir pačioje knygoje nebus nieko naujo ir įdomaus.

Bet Rosso W. Greeno „Explosive Child“ visuomet yra pirmoji rekomendacija autistiškų tėvų forumuose, kai tik užsimenama apie kokius nors bendravimo su vaiku nesklandumus, tad kilo akstinas bent susipažinti.

Knyga nėra dedikuota autistiškų vaikų tėvams, bet tai yra vienareikšmiškai naudingiausia auklėjimo knyga, kokias tik teko vartyti. Joje kalbama apie rizikingas elgsenas (challenging behaviors). Vertėjo pasiūlyta lietuviška sąvoka netgi dar geresnė nei originali, mat nėra vertinanti elgesio kaip neigiamo, o apibrėžia jį kaip nesaugų, keliantį įtampą.

Anot Rosso W. Greeno, vaikai visuomet elgiasi gerai, kai gali. Jeigu jie elgiasi kitaip negu yra priimtina tėvams ir kitiems aplinkiniams – tai reiškia iškylančius sunkumus ir tam tikrų įgūdžių trūkumą, dėl kurio pasielgti gerai tam tikrose situacijose jie negali. Tai galioja ne vien vaikams, beje.

Bet paprasto recepto, kaip įveikti sunkumus ir išlavinti trūkstamus įgūdžius, nėra. Metodas, kurį psichologas siūlo tėvams (pavadintas knygoje „planu B“), yra sudėtingas ir ilgas visiems, o autistų turinčioms šeimoms – dar sudėtingesnis, mat yra pagrįstas komunikacija.

Esmė tokia: išsiaiškinti, kas sukelia tam tikras reakcijas, gerai suprasti problemą ir kartu su vaiku sudaryti sprendimo strategiją bei jos laikytis, grįžti vėl prie derybų, strategijai nesuveikus. Visas šis procesas išaiškintas labai detaliai, su puikiais pavyzdžiais ir išskaidytas į punktus.

Nekalbančių vaikų tėvams tokie siūlymai gali atrodyti tolimas kosmosas. Knygoje yra nedidelis skyrelis apie tai, kad metodas gali būti taikomas ir nekalbantiems vaikams, bet labai nedaug paaiškinimų, kaip.

Iš tiesų, tų būdų yra. PECS pagalba galima išsiaiškinti, ką vaikas jaučia, kodėl pasielgia vienaip ar kitaip tam tikrose situacijose. Naudojant socialines istorijas tam tikriems elgesio pokyčiams pasiekti, galima siūlyti kelis piešinėliuose pavaizduotos problemos priimtinų sprendimų scenarijus ir duoti vaikui rinktis – taip bus užtikrintas jo aktyvus įsitraukimas į problemos sprendimos paiešką, taip sužinosime, koks būdas jam priimtiniausias. Galima išvaidinti situacijas žaislais, piešti jas, vertinti vienus ar kitus pieštus veiksmus emoji…

Tai nėra paprasta, mokymasis įveikti sunkumus niekada nėra lengvas, bet Rossas W. Greenas padeda tėvams geriau suprasti jų vaikus ir paaiškina, kad iš situacijų, kai trankoma durimis, skraido daiktai ir visiškai atsisakoma kalbėtis, yra išeičių.

Jeigu reikėtų pasirinkti vienintelę su vaikų ugdymu susijusią knygą, tai yra ši.

Parašykite komentarą

Close Menu