„Ir kaip mes čia atsidūrėme?” – mąstau aš, čežant „Happy Meal” žaisliukų pakuotėms ir pasklidus aliejuje keptų bulvyčių kvapui.
Prisimenu, kokiomis akimis žvelgdavau į kiekvieną mažylį su neekologišku saldainiu burnoj ir galvodavau: „Savo vaikui NIEKADA neduosiu nesveiko maisto. Iki 18-os metų! Na, gerai, iki pirmos klasės.” Nuosmukis ištiko žymiai anksčiau negu tikėjausi. Ir žinote, keista maisto vertinimo evoliucija lydi šitą gėdingą nuopuolį. Anksčiau pažvelgdavau į bandelę ir matydavau: BEVERČIAI ANGLIAVANDENIAI, CUKRUS. Dabar: o, čia gi varškytės yra (KALCIS)! Beigi razinų (KALIS,MAGNIS, VITAMINAI)! O burgeriuko viduje yra ne tik truputis mėsos, bet ir agurkėlis! O kečupas juk – iš pomidorų!
Ir vis dėlto, kaip mes čia atsidūrėme? Tuo pačiu keliu, kaip ir visi. Keliu, kurio vardas „jis/ji nieko nevalgo”. O autistiško vaiko „nieko” yra dar mažiau negu tiesiog nevalgaus, nes jis, pasirodo, gali būti jautrus maisto tekstūroms, kvapams, spalvai, ar viskam iš karto. Ir, įtardami, kad racionas iš mėgstamų tekstūrų ir spalvų maisto nevisai pilnavertis, puolame ieškoti būdų, kuo, kokiais kerais palaikyti optimalų visų naudingybių balansą augančiame organizme. Ir… aptinkame keletą „autizmo gydymo maistu” teorijų, kurias gal vertėtų aptarti.
Viena populiariausių „autizmo dietų” yra begliutenė ir belaktozė dieta, gana plačiai taikoma tėvų, besitikinčių „išgydyti” savo vaikų ypatybę. Tokia dieta iš tiesų ženkliai padeda tiems, kieno organizmai tikrai netoleruoja gliuteno irba laktozės, tačiau visiems kitiems virsta tik bereikalingu apribojimu. https://www.spectrumnews.org/…/going-gluten-free-unlikely-…/.
Kadangi kai kurie autistiški vaikai itin išrankūs maistui, padidėja tikimybė svarbių vitaminų deficito. Pavyzdžiui, B12. Tyrimai parodo, kad B12 papildai iš tiesų pagerina tokių vaikų raidą. Kadangi B12 sunkiai įsisavinamas organizmo ir jo, faktiškai, neįmanoma perdozuoti, pabandyti duoti šio vitamino papildų vaikui – saugu. (Bet svarbu atkreipti dėmesį į kitas papildo dalis ir įsitikinti, kad nesama pavojaus jais sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių). O mums dar nepavyko atrasti tokios B12 formos, kurios atžala neišspjautų. http://nourishinghope.com/methyl-b12-autism/
Žuvų taukai. Omega 3 nauda ir reikalingumas vaikų smegenims taip išsamiai įrodyti, ir ši tiesa – tokia visuotinai paplitusi, kad sunku ką bepridurti. Nebent tai, jog visuomet atsiras kokie nors stebuklingi kitokie žuvų taukai, kurių kaina skiriasi dešimteriopai nuo įprastų, o poveikis – esą, naikinantis autizmo bruožus. Žuvų taukų kokybė ir Omega 3 kiekis bei įsisavinimo efektyvumas tikrai gali skirtis, tačiau išnaikinti autizmo jie negali. Negali, ir viskas. Vaikams reikia duoti Omega 3, bet ne autizmui gydyti, o todėl, kad visiems mums reikia Omega 3.
Dar viena įdomi rekomenduojama (patarėjų iš interneto) autizmo atveju papildų grupė – probiotikai ir prebiotikai, į žarnyno funkcijų gerinimą orientuoti papildai (panašų tikslą iškelia, beje, ir begliutenės dietos šalininkai). Ji atrodo verta dėmesio – vėlgi, ne kaip gydomoji priemonė, bet kaip dar vienas kelias pagerinti bendrą vaiko sveikatą ir, patobulinus žarnyno veiklą, leisti efektyviau vystytis smegenims. Pateikiu vieną iš nuorodų apie įrodytą ir tebetiriamą ryšį tarp žarnyno ir smegenų: https://www.healthline.com/nutrition/gut-brain-connection
Joks vitaminų kompleksas, aliejukas ar netgi žvėriškos B12 koncentracijos injekcijos negydo autizmo, kuris yra prigimtinė ir nuolatinė žmogaus būsena. Tačiau sveika mityba, sklandi žarnyno funkcija, geras vitaminų ir mikroelementų balansas tikrai gali padėti atsiskleisti ir suklestėti jaunam besivystančiam protui. Todėl žūtbūt reikia jį maitinti. O jis – nevalgo!!!
Taigi, tėvai, kokiomis gudrybėmis atkovojate sveiko maisto kelią į išrankiausius gomurius? (Atsakymai „mano valgo viską nuo kūdikystės” nepriimami, neberkit druskos ant žaizdų ? ).